Pedagogų ugdymas(is), profesinis augimas ir skaitmeninė transformacija

Siekiant stiprinti pedagogo profesijos prestižą, išryškėja mokslinių diskusijų apie mokytojų ugdymo(si) patirtį, kaitą ir perspektyvas aktualumas. Nauji iššūkiai pedagogams suponuoja jų nuolatinio mokymosi, lyderystės, kompetencijų tobulinimo(si) poreikį. Tampa svarbu analizuoti pedagogų profesinio augimo raišką ir jų gerovę skatinančius veiksnius. Sparčios visuomenės kaitos sąlygomis tikslinga diskutuoti apie pedagogų ugdymo(si) tendencijas, leidžiančias kurti tarpdisciplininėmis mokymo ir mokymosi organizavimo nuostatomis pagrįstą ugdymo(si) procesą, skatinti visų jo dalyvių bendradarbiavimą ir bendrakūrą. Taip pat aktualu analizuoti, kaip DI įrankiai gali būti integruojami į mokytojų rengimą ir profesinę veiklą, kokias etines, pedagogines ir epistemologines dilemas jie kelia. Diskutuotina apie pedagogų skaitmeninį raštingumą, kritinį technologijų vertinimą, personalizuoto mokymosi galimybes, duomenimis grįstą ugdymą bei mokytojo veiklos transformaciją skaitmeniniame amžiuje. Analizuotini akademinio sąžiningumo, vertinimo patikimumo ir mokymosi autentiškumo klausimai.

Įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo iššūkiai rengiant mokytojus ir švietimo pagalbos specialistus

Mūsų šalies švietimo sistema grindžiama įtraukties principu, kuomet sudaromos sąlygos kiekvienam asmeniui ugdytis, plėtoti savo galias ir gebėjimus, gauti reikiamą pagalbą, patirti sėkmę mokantis, socialinėje, kultūrinėje ir (ar) kitose veiklose ir būti nediskriminuojamam dėl ugdymosi poreikių įvairovės ir (ar) švietimo pagalbos reikmės. Didėjant mokinių įvairovei ir įgyvendinant kokybiško švietimo užtikrinimo kiekvienam besimokančiajam tikslus, svarbu analizuoti, kokių kompetencijų reikia mokytojams ir švietimo pagalbos specialistams įtraukiojo ugdymo kontekste, bendradarbiaujant bei teikiant personalizuotą pagalbą, orientuotą į kiekvieno besimokančiojo sėkmę ir prasmingą dalyvavimą ugdymosi procese.

Pedagogų ugdytojų kompetencijos ir jų tobulinimas(is)

Mokytojų ugdytojų profesionalumas yra pripažįstamas kaip svarbiausias mokytojų bendruomenės kokybės užtikrinimo veiksnys, todėl svarbu analizuoti mokytojų ugdytojų vertybines nuostatas, darbo su studentais strategijas, pasiekimų vertinimo metodus ir pan. Tikslinga dalytis gerąja patirtimi apie tyrimais grįstų studijų vykdymą. Diskutuotina apie tai, kaip užtikrinamas studijų programos turinio personalizavimas, kaip atsižvelgiama į studentų amžių, gyvenimo patirtį, socialinę, kultūrinę, kalbinę aplinką ar negalią. Taigi mokytojų rengėjai, norėdami įvertinti turimas studentų kompetencijas ir siekdami numatyti, kuriose srityse studentams reikėtų patobulėti, turėtų patys jausti nuolatinį poreikį tobulėti, įgyti šiuolaikinių kompetencijų.

Dalyko didaktika ir mokytojo sprendimai klasėje

Naujausiuose mokytojų ugdymo tyrimuose vis daugiau dėmesio skiriama tam, kaip mokytojas realiu laiku priima didaktinius sprendimus klasėje, remdamasis dalyko turinio logika, mokinių mąstymo pažinimu ir mokymosi proceso stebėsena. Aktualu analizuoti dalyko didaktikos vaidmenį plėtojant mokytojo pedagoginį turinio išmanymą (angl. pedagogical content knowledge), profesinį matymą (angl. professional vision) ir adaptyvaus mokymo gebėjimus. Tikslinga diskutuoti apie skirtingų dalykų mokymo veiksmingumo mechanizmus: kaip mokytojas atpažįsta mokinių supratimą ir klaidas, formuluoja klausimus, teikia grįžtamąjį ryšį, parenka reprezentacijas ir keičia mokymo eigą pagal klasėje vykstančius mokymosi procesus. Ši tematika kviečia svarstyti, kaip tyrimais grįsta dalyko didaktika gali stiprinti mokytojų rengimą ir padėti kurti prasmingą, gilų ir kiekvieno mokinio mokymąsi palaikantį ugdymo(si) procesą.